„Chula“pristato Karibų Tonus

2024 Autorius: Steven Freeman | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 08:18

Dabar aš pažįstu Amanda Alcantára.

Kaip aš ją pažįstu, pažįstu.

Dominikonų-amerikiečių rašytoja užsiminė apie save savo tinklaraštyje „Radical Latina“ir kaip į moterį orientuoto žurnalo „La Galeria“viena iš įkūrėjų, tačiau būtent per jos knygą „Chula“aš tikrai turėjau galimybę susipažinti su ja. istorija.

Pavadinimas „chula“, vartojamas kaip kitas žodžio hottie, gražus ar spalvingas, yra slapyvardis, kuris privers bet kurią Caribeña ištirpti iš kitos reikšmingos lūpos. „Taip, vadink mane šauniu, prašau“, - ji rašo savo poemoje tuo pačiu vardu.

Knyga supažindina su jos 28 gyvenimo metais per rinkinį žurnalų, trumpų istorijų ir intymių eilėraščių. Ji dalijasi įžvalga apie terapinį kolekcionavimo proceso aspektą: „Buvo baisu eiti per mano žurnalus ir dar kartą apsilankyti. Tai buvo pažinimo iš naujo procesas. “Knygos leidimas įvyko kovo 21 d., Ir nuo tada Chula pasiekė pirmąjį „Amazon“sąrašą Karibų ir Lotynų Amerikos poezijos, Ispaniškos Amerikos poezijos ir Ispaniškų biografijų kategorijose.

„Man Chula reiškia išgyvenimą“, - sako ji. "Kalbama apie tai, kaip nugalėti nevertą." Autorė dalijasi patirtimi apie savo seksualumą, seksualinį priekabiavimą, nutylėjimą ir norą mirti. Tai, jos manymu, yra kažkas, ką patiria moterys - ypač išgyvenusios moterys, kurios jaučia gėdą ir kaltę ir, kaip jos, nusipelnė. Išpakavimo metu jūs taip pat sužinosite jos požiūrį į terminą „mulatta“- žodį, dažnai naudojamą Karibuose - paprastai identifikuojantį asmenį iš mišrių rasių.

Tai, kas knygos tekstus daro unikaliais, gali būti geriausiai apibūdinta turint tris puslapius. Kadangi aš esu amerikietis dominikonas, suprantantis ir ispanų, ir anglų kalbas, tai užtruko, kol supratau, kad skaitau ispanų kalba. „Alcantara“rašo taip, kaip aš kalbu, kaip aš kalbu, kaip kalba mano sesuo - tai natūraliai rezonuoja su dvikalbiu skaitytoju, nes vyksta autobiografinis panardinimas.

Tačiau tai nesibaigia. Čia ne tik kalbų mišinys, bet ir tarmių derinys, įmaišantis šiaurinį Cibaeño akcentą (iš Dominikos Respublikos regiono) į jos eilėraščius, - nors Alcantara iš pradžių baiminosi tai daryti. „Kai kuriose vietose aš išsigandau, nes maniau, kad žmonės mano, kad tai neteisinga ar klaidingai parašyta“. Bet ji tiesiog suprato: „Žmonės žinos“.

Aš net nesistengiu būti panašus į „oho mano tapatybę“. Tai tiesiog atsirado natūraliai. “

Kažkas iš dominikonų-amerikiečių taip pat suprato, kaip ji gyveno „atsilikusi“. Paprastai augti dominikonams valstijose reiškia vasarą keliauti į salas. Amandos patirtis buvo kitokia. Jos motina persikėlė į Santjagą, Dominikos Respubliką, todėl kiekvienais metais Amanda atskrido į Naująjį Džersį.

Būdama vienos moters komanda, „Alcántara“vykdo verslo aspektą, kaip savarankiškai leidėja ir rėmėja. Ji turi tvarkyti el. Laiškus. Paklausta, kodėl nusprendė skelbti savarankiškai, ji tiesiog atsakė: „Skubu“. „Aš nenorėjau laukti vienerių metų, kad surastų agentą, tada vienerius metus, norėdamas susirasti leidėją. Aš nenorėjau laukti trejų metų išleisdamas savo knygą. “Ji taip pat norėjo visiškos kūrybinės kontrolės. "Aš nenorėjau daryti kompromisų dėl ispanų ir anglų kalbų ar dėl formato."

Taip pat buvo kruopščiai apgalvota ir knygos iliustracija. Ant viršelio esančios gėlės vadinamos „Coralillo“. Jos aptinkamos Dominikos Respublikoje ir Puerto Rike. Būdama vaikas ji darytų juos iš karolių ir apyrankių.

Vienas geriausių Chula aspektų yra tas, kad tam didelę įtaką daro perreo ir reggaetón kultūra. „Reggaetón man yra poezija“, - sako ji. Vienas pirmųjų kūrinių, su kuriais susiduria skaitytojas, yra šnekamosios kalbos rima, einanti per eilėraštį.

Amanda tikisi toliau tyrinėti savo literatūrinį pasaulį: „Aš esu įsimylėjęs savo rašymą ir negaliu laukti, kol tiesiog parašysiu, nuveiksiu daugiau ir pramogauju. Ir net rašydamas sunkius šūdus, atsimeni, tarsi ir sakai: „Taip, tai ugnis“. Aš noriu to."